Jono 6

₁Jėzus nuvyko anapus Galilėjos, arba Tiberiados, ežero. ₂Jį lydėjo didelė minia, nes žmonės matė stebuklus, kuriuos jis darė ligoniams. ₃Jėzus užkopė į kalną ir ten atsisėdo kartu su mokiniais. ₄Artėjo žydų šventė Velykos. ₅Pakėlęs akis ir pamatęs, kokia daugybė pas jį atėjusi, Jėzus paklausė Pilypą: „Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?“ ₆Jis klausė, mėgindamas jį, nes pats žinojo, ką darysiąs. ₇Pilypas jam atsakė: „Už du šimtus denarų duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent gabalėlį“. ₈Vienas mokinys, Simono Petro brolis Andriejus, jam pasakė: ₉„Čia yra berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepaliukus ir dvi žuvis. Bet ką tai reiškia tokiai daugybei!“ ₁₀Jėzus tarė: „Susodinkite žmones!“ Toje vietoje buvo daug žolės. Taigi jie susėdo, iš viso kokie penki tūkstančiai vyrų. ₁₁Tada Jėzus paėmė duoną, padėkojo ir davė išdalyti visiems ten sėdintiems, taip pat ir žuvų, kiek kas norėjo. ₁₂Kai žmonės pavalgė, jis pasakė mokiniams: „Surinkite nulikusius gabalėlius, kad niekas nepražūtų“. ₁₃Taigi jie surinko ir iš penkių miežinės duonos kepalėlių pripylė dvylika pintinių gabaliukų, kurie buvo atlikę nuo valgiusiųjų. ₁₄Pamatę Jėzaus padarytą ženklą, žmonės sakė: „Jis tikrai yra tas pranašas, kuris turi ateiti į pasaulį“. ₁₅O Jėzus, supratęs, kad jie ruošiasi pasigriebti jį ir paskelbti karaliumi, vėl pasitraukė pats vienas į kalną.

₁₆Atėjus vakarui, mokiniai nusileido prie ežero, ₁₇sulipo į valtį ir plaukė kitapus ežero, į Kafarnaumą. Jau sutemo, o Jėzus vis dar nebuvo grįžęs pas juos. ₁₈Ežeras bangavo, nes pūtė smarkus vėjas. ₁₉Nusiyrę nuo kranto dvidešimt penkis ar trisdešimt stadijų, jie pamato Jėzų, einantį ežero paviršiumi ir besiartinantį prie valties. Jie išsigando. ₂₀O jis sako: „Tai aš. Nebijokite!“ ₂₁Jie panoro jį pasiimti į valtį, o valtis iškart priartėjo prie kranto, į kurį jie yrėsi.

₂₂Minia, buvusi anoje pusėje, matė, kad ten tebuvo viena valtis ir kad Jėzus nebuvo įlipęs į valtį su mokiniais, o šie išplaukė vieni. ₂₃Rytojaus dieną iš Tiberiados atplaukė kitų valčių ir sustojo netoli vietos, kur žmonės buvo valgę Viešpaties palaimintos duonos. ₂₄Sužinoję, kad čia nėra nei Jėzaus, nei jo mokinių, žmonės lipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus. ₂₅Suradę jį kitapus ežero, jie klausinėjo: „Rabi, kada suspėjai čionai atvykti?“ ₂₆O Jėzus prabilo į juos:

₂₈Jie paklausė: „Ką mums veikti, kad darytume Dievo darbus?“ ₂₉Jėzus atsakė: „Tai ir bus Dievo darbas: tikėkite tą, kurį jis siuntė“. ₃₀Jie dar klausė: „Tai kokį padarysi ženklą, kad pamatytume ir tave įtikėtume? Ką nuveiksi? ₃₁Antai mūsų tėvai tyruose valgė maną, kaip parašyta: Jis davė jiems valgyti duonos iš dangaus“. ₃₂Tada Jėzus tarė:

₃₄Tada jie ėmė prašyti: „Viešpatie, duok visuomet mums tos duonos!“ ₃₅Jėzus atsakė:

₄₁Tada žydai ėmė murmėti, kad jis pasakęs: „Aš duona, nužengusi iš dangaus“. ₄₂Jie sakė: „Argi jis ne Jėzus, Juozapo sūnus?! Argi mes nepažįstame jo tėvo ir motinos? Kaip jis gali sakyti: ‘Aš esu nužengęs iš dangaus’?“ ₄₃Jėzus jiems atsakė: „Liaukitės tarpusavyje murmėję!

₅₂Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ ₅₃O Jėzus jiems kalbėjo:

₅₉Visa tai jis paskelbė, mokydamas Kafarnaumo sinagogoje.

₆₀Tai išgirdę, daugelis jo mokinių sakė: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“ ₆₁Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: „Jus tai piktina? ₆₂O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, užžengiantį ten, kur jis buvo pirmiau?!

Mat Jėzus iš pat pradžių žinojo ir kas netiki, ir kas jį išduos. ₆₅Jis dar sakė: „Štai kodėl aš jums sakiau: niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota Tėvo“.

₆₆Nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo.

₆₇Tada Jėzus paklausė Dvylika: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“ ₆₈Simonas Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. ₆₉Mes įtikėjome ir pažinome, kad tu – Dievo Šventasis“. ₇₀Jėzus jiems atsakė: „Argi ne aš išsirinkau jus, Dvylika? Tačiau ir tarp jūsų vienas yra velnias“. ₇₁Jis turėjo omenyje Judą, Simono Iskarijoto sūnų. Šis, būtent vienas iš Dvylikos, turėjo jį išduoti.